rietinė

rietinė̃ sf. (3^b) Žž, Prn, Žl, rietìnė (2) Klt, ríetinė (1) 1. rietuvė, krūva: Tris rietines sukrovėm malkų Kš. Sukrauk malkas rietinė̃n Jon. Prikrovė malkų riẽtinę lig stogo Rgv. Sudėkit po stogu malkas in rietines, tai ne tep sulis ir geriau džius Jz. Jo trys didžiausios rietinės malkų iš pernai metų tebestovi Rm. Visa pusės pašalė nukrauta viena riẽtine malkų Žmt. Iš tokios rietinės sienojų tai galima stikliniai namai pastatyt Dsn. Kano kas vieną riẽtinę malkų išvertė Pg. | prk.: Po sunkaus darbo rietinė̃s blynų maža Prng. Sėdi an rietìnės blynų i verkia, kad badas Švnč. 2. Prng būrys, pulkas: Sėdi bobų ríetinė lovoj Dsn. Per tau bernų ríetinė, kai šunų Ml. Ríetinė šunų paskui kalę nusvijo Ml.